išbrukti — 1 išbrùkti, ìšbruka, o (ìšbrukė) tr. 1. iškišti: Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus A.Vien. | refl.: Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės A.Vien. 2. išvalyti nuo spalių, išplūkti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmalti — išmalti, ìšmala, ìšmalė 1. tr. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmalt Skr. Aguonų liuob išmals pri košei Šts. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) Šts. Išmalė gerai (dukart… … Dictionary of the Lithuanian Language
išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsigriūdinti — išsigriūdìnti išsigrūsti, išlipti: Tegu išsigriūdìna [iš garlaivio žmonės], visi kartu nespėsim Skr. griūdintis; atsigriūdinti; išsigriūdinti; sugriūdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsimalinti — 2 išsimalìnti išlįsti, išsigrūsti, išsibrauti: Karvė per tvorą išsimalìno Alk. Šuo pasispendė tarp štakietų ir ką tik išsimalìno Br. Ot niekaip negali išsimalyt iš stubos Pns. malinti; atsimalinti; įmalinti; išsimalinti; nusimalinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstumti — išstùmti, ìšstumia (ìšstuma Š, NdŽ), išstūmė K, Rtr, Š, NdŽ 1. tr. H, R48, MŽ65, Sut, N, LL202, L stumiant išvaryti, pašalinti iš vidaus: Išstumk iš stubos girtuoklį J. Išstūmė až durų OG107. Išstūmė su visais rėmais [langą] Pt. Motina aną… … Dictionary of the Lithuanian Language